Triste Notísia: MESSK José Honório Jerónimo Fila Hikas hafoin Vizita Campus Hera

(Díli), HNGV, 21 Abril 2026 – Ministru Ensinu Superiór, Siénsia no Kultura, José Honório da Costa Pereira Jerónimo, fila hikas ona ba Aman Maromak nia kaduna santu hafoin realiza vizita servisu ida iha Campus Hera, Díli.

Tuir informasaun ne’ebé jornalista Média Mudansa hetan, hafoin Maktoban hala’o vizita ba Campus Hera, nia fila fali ba nia fatin servisu iha MESSK atu deskansa. Iha tempu ne’ebá, nia hetan atakasaun derepente ida. Ekipa MESSK halo esforsu lalais atu evakua Maktoban ba Hospital Nacional Guido Valadares (HNGV), maibé to’o iha hospital refere, equipa médiku la konsege salva nia vida.

Iha sorin seluk Sekretário Estado Floresta Fernandinho Vieira hanesan mós kolega diak durante hamutuk deklara situasaun ne’e hamosu duni sentimentu triste iha komunidade tomak, liuliu ba sira ne’ebé servisu hamutuk ho nia durante tempu naruk iha governu konstitusionál.

“Durante nia tempu servisu nu’udar Ministro Ensinu Superiór, siénsia no Kultura, nia hetan apresiasaun husi kolega sira tanba ninia dedikasaun no responsabilidade iha implementasaun polítika edukasaun sira. Nia mós konese nu’udar lider ida ne’ebé sempre hatudu pasiénsia iha diskusaun no toma desizaun sira ne’ebé orienta ba dezenvolvimentu setor edukasaun iha nível nasionál”, Dehan Sekretario Estado Floresta Fernandinho Vieira, iha Hospital Nacional Guido Valadares 21/04/2026.

Mate José Honório Jerónimo konsidera hanesan perda boot ba setór edukasaun no dezenvolvimentu nasional. Kolega servisu, komunidade akademika no família sira mós hato’o kondolénsia ba família enlutada.

 

Biografia Maktoban

José Honório da Costa Pereira Jerónimo moris iha Bazartete, munisípiu Liquiçá iha 15 fulan-fevereiru 1973.

Iha tinan 2001, maktoba remata estudu no hetan grau iha área Estudu Dezenvolvimentu hosi Institutu Teknolojia no Siénsia Mandala, Indonézia.

Iha tinan 2010, maktoba hetan títulu Mestradu iha área Estudu Dezenvolvimentu hosi Universidade Kristen Satya Wacana, Salatiga, Indonézia.

Tinan 2001 nu’udár dosente iha Fakuldade Ekonomia, Departamentu Estudu Ekonomia no Dezenvolvimentu, iha Universidade Nasionál Timor-Leste (UNTL).

Maktoba assume kargu xefia oin-oin iha UNTL, inklui hanesan Xefe Departamentu Ekonomia no Estudu Dezenvolvimentu (2004–2006), Dekanu Fakuldade Ekonomia (2006–2008), Vise-Dekanu ba Asuntu Estudante iha Fakuldade Ekonomia no Jestaun (2011–2013), Reitór ba Administrasaun no Finansas (2016–2020), no Pro-Reitór ba Inspesaun, Auditoria no Kontrolu Kualidade (2021–2023).

Nu’udar membru Konsellu Jerál UNTL hosi 2015 to’o 2016. Hala’o kna’ar nu’udár Adidu Komérsiu iha Embaixada Repúblika Demokrátika Timor-Leste iha Jakarta, Indonézia (2013-2015).

Iha tinan 1994, sai hanesan membru organizasaun estudante Rezisténsia Nasionál Estudante Timor-Leste (RENETIL) ne’ebé harii iha tinan 1988 hosi estudante timoroan sira iha Indonézia ho objetivu atu luta bá independénsia Timor-Leste nian.

Iha loron 1 fulan Jullu tinan 2023, maktoba simu pose nu’udár Ministru Ensinu Superiór, Siénsia no Kultura iha IX Governu Konstitusionál. Iha kargu ne’e, maktoba responsabiliza ba konsesaun, ezekusaun, koordenasaun no avaliasaun polítika públika iha área ensinu superiór no kualifikasaun, nune’e mós iha área siénsia no teknolojia.

Instituisaun sira hanesan Universidade Nasionál Timor-Leste, Institutu Politékniku Betano, Institutu Nasionál Siénsia no Teknolojia, no Ajénsia Nasionál ba Avaliasaun no Akreditasaun Akadémika, I.P., tama iha ninia autoridade nia okos.

Maktoba mai husi família Timor oan ida ne’ebé valoriza edukasaun no servisu ba nasaun, no desde ki’ik ona hatudu interese boot iha área edukasaun no dezenvolvimentu sosial.

Durante maktoba moris, José Honório kontinua desenvolve nia kapasidade liu husi edukasaun formal no esperiénsia profisionál sira, ne’ebé prepara atu sai lideransa ida iha setor públiku. maktoba kontribui ativamente iha dezenvolvimentu edukasaun iha Timor-Leste, liu-liu iha área ensinu superiór, siénsia no kultura.

Maktoba  lideransa ida ne’ebé  reflete komitmentu forte ba hadia sistema edukasaun no hasa’e kualidade rekursu umanu iha Timor-Leste, ho objetivu atu prepara jerasaun foun sira atu kontribui ba dezenvolvimentu sustentavel nasaun nian.

Jornalista                                 : Milenio D.C. Maria

Editor                                      : Francisco Pereira