SEF: Husu bá Komúnidade Sira Labele Fa’an Ai-Sunu Iha Fatin Públiku

banner 120x600

(Liquiça) Mudansa–Sekretariu Estadu Floresta (SEF) husu bá Prezidenti Autóridade Munisipiu Liquiça (PAM-L) ho Korpu Guarda Floresta (KGF) iha Munisipiu Liquiça kontrola komúnidade sira atu la bele faan ai-sunu iha estrada ninin, tanbá estrada ema la’o bá mai la’os atu fa’an ai-sunu iha fatin públiku.

Estrada ne’e ema ho transporte públiku halo movimentu bá mai, ema ne’ebé faan ai-sunu no ida ne’ebé lisensa hosi Estadu mak bele faan ai,bainhira nia fa’an ai privadu no la’os ai-bubur sira moris iha foho lolon no ai sira ne’ebé moris iha tasi ibun nia bá tesi lori habai maran hodi faan fali ida ne’e Estadu la autóriza,tanbà ne’e husu bá Prezidenti Autóridade Munisipiu Liquiça (PAM-L) ho Korpu Guarda Floresta (KGF) iha Munisipiu Liquiça kontrola komúnidade sira atu la bele faan ai-sunu iha estrada ninin, tanbá estrada ema la’o bá mai la’os atu fa’an ai-sunu iha fatin públiku” Dehan SEF Fernandino Vieira da Costa bá Jornálista sira iha Suku Ulmera, Tersa-Feira (30/07/24)

Governante ne’e informa, Estadu fasílita no autóriza bá produtu florestas ne’ebé privadu, hanesan plantasaun rasik Estadu bele autóriza komersiáliza sira bele utíliza, ai ida ne’ebé moris naturál hanesan ai-bubur no ai sira seluk la bele tesi arbiru, bazea Lei Estadu bandu ai sira ne’ebé moris naturál.

Ha’u husu bá komúnidade sira karik tesi nafatin ai, Prezidenti Autóridade Munisipiu Liquiça ho Korpu Guarda Floresta halo operasaun,ita hakarak eduka sidadaun atu nune’e tenki moris tuir regras ne’ebé iha, tanbá ita lakohi Nasaun ne’e sai trankadu fali no ema ida-idak halo tuir sira nia hakarak deit,” Nia Afirma

Nia dehan, sidadaun moris tuir regras prosesiamentu ne’ebé iha no saída mak komúnidade sira halo ne’e impaktu ne’e bá desenvólvementu iha area kosteira hosi Tibar to’o Batugade ne’e area kosteira nian no rai ne’e maran tebes, bainhira ema sa’e aviaun hateke bá Liquiça rai ne’e maran tanbá komúnidade sira tesi hela de’it ai.

Kuandu udan tun rai lakohi kuda ai-oan no imi nia hakarak tesi hela de’it, Estadu fahe ai-oan bá imi tau iha uma kotuk ai-oan mate tiha no imi lakoi kuda depois mak tesi hela de’it no sei lori rai ne’e bá risku, ha’u sempre ko’alia iha fatin-fatin sira liu-liu Munisipiu Dili bainhira udan to’o oras ida Dili mosu inundasaun fatuk no rai tun hotu mai bá buat sira ne’e hotu, tanbá ne’e ita la respeita natureza ho Floresta no Ambiente ne’ebé iha,”Nia akrésenta

Sekretariu Estudu Frorestas mós husu bá komúnidade sira tenki iha responsabílidade hodi kuidadu bá rekursu naturais ne’ebé iha, agora tama ona bá fulan Agostu hateke bá rai ne’e maran tebes ida ne’e saí problema bo’ot bá Nasaun Timor-Leste.

Jornàlista : Gaudencia Belo
Editóra: Delfina Borges

banner 325x300